Virbalio evangelikų liuteronų bažnyčioje pamaldos vyks gegužės 21 d. 13 val.
Dėl bažnytinių patarnavimų kreiptis į kunigą
V. Klesevičių tel. 8 611 18166.
Vyskupo velykinis sveikinimas
Jėzus joms pasakė: „Nebijokite! Eikite ir pasakykite mano broliams, kad keliautų į Galilėją; ten jie mane pamatys.“
Vienuolika mokinių nuvyko į Galilėją, ant kalno, kurį jiems buvo nurodęs Jėzus. Jį pamatę, mokiniai parpuolė ant žemės, tačiau kai kurie dar abejojo. Tuomet prisiartinęs Jėzus prabilo: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos.“ (Mt 28,10.16-20)
Mieli broliai ir seserys Jėzuje Kristuje,
Kasmet švęsdami Kristaus Prisikėlimą, esame raginami pakelti savo žvilgsnius, savo širdis nuo kasdienių reikalų, rūpesčių, baimių ir pažvelgti į savo Viešpatį. Nors ir žinome,
kad mums, krikščionims, nedera kliautis šiuo praeinančiu pasauliu, tačiau, kol gyvename kūne, mūsų nuodėminga prigimtis vis skatina ieškoti prasmės ir ramybės ten, kur nėra ir negali būti. Kaip moterims, tą šventą rytą ieškojusioms Jėzaus kape, taip ir mums vėl ir vėl suskamba angelo žodžiai: „Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų? Nėra Jo čia, Jis prisikėlė!“ (Lk 24,5-6)
Nėra paprasta visa savo esybe išgirsti ir išpažinti Prisikėlimo žinią. Ypač tai sunku dabar, kai visa žemė yra apimta karų, žmonių judėjimo, nerimo. Ne vien bauginantys įvykiai, bet ir visa apraizganti nemeilė, žiaurumas ir beširdiškumas verčia mus klausti: o kokios jėgos čia veikia? Ar viskas vyksta savaime, ar vis tik pasaulį valdo regimi ir neregimi šio pasaulio galingieji?
Prisikėlęs Jėzus daugelį kartų buvo susitikęs su apaštalais ir kitais mokiniais. Evangelijoje pagal Matą skaitome apie susitikimą Galilėjoje. Jėzus prabilo net į tuos, kurie Juo abejojo: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje.“ Si prisikėlusio, mirtį nugalėjusio Viešpaties žinia skirta ne tik apaštalams, bet ir visai Bažnyčiai – mums visiems. Jėzus, Dievas ir Žmogus, už mus iškentęs pažeminimą ir kryžiaus mirtį, prisikėlė, tapdamas mūsų prisikėlimu, mūsų amžinojo gyvenimo priežastimi. Jis yra Viešpats!
Ateis diena, kai Jo viešpatavimas bus apreikštas kiekvienam žmogui, kada nors gyvenusiam žemėje. Tačiau dabar apie Jo viešpatavimą žino tik Jo tauta – Bažnyčia. Apie Jo viešpatavimą žinai ir jame dalyvauji tu, kuris esi pakrikštytas / pakrikštyta Jame. Skaitome: „Taigi krikštu mes esame kartu su Juo palaidoti mirtyje, kad kaip Jėzus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlovinga galia, taip ir mes pradėtume gyventi atnaujintą gyvenimą“ (Rom 6,4).
Prisikėlęs Viešpats vadovauja savo tautai, Jis yra Bažnyčios ir tavo, krikščioni, gerasis, mylintis Valdovas. Jis ir šiandien nuplauna žmones Krikšto vandenimis, per kunigus paskelbia nuodėmių atleidimą, maitina savo Kūnu ir Krauju, kalba mums savuoju Žodžiu. Ir visa tai tam, kad tu ir aš Jame turėtume tikrą gyvenimą, tikrą ramybę ir džiaugsmą.
Ar tai būtų taikos, ar sukrėtimų metai, Jis pažada: „Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos.“ Dabar visiškai išsipildo pranašo žodžiai, kuriuos mes skaitome Kalėdų laike: „Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir Jis vadinsis Emanuelis, o tai reiškia: ,Dievas su mumis“1 (Mt 1,23). Kas bebūtų pasaulyje, Jis yra davęs įsaką apaštalams ir visai Bažnyčiai: padaryti Jo mokiniais, Jo amžinosios Karalystės piliečiais, visų tautų žmones – juos krikštyti vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios ir mokyti visa, ką Jis yra įsakęs.
Taigi, kiekviena diena mums yra prisikėlusio Viešpatie Jėzaus Kristaus diena. Ir mes esame pašaukti būti Jo pasiuntiniais. Ir jei Šventasis Krikštas, išskyrus ypatingus atvejus, yra dvasininkų tarnystė, tai išpažinimas – visų krikščionių pašaukimas. Kristaus mokymas neapsiriboja vien prisakymais, ką daryti ar kaip nesielgti. Svarbu, kad kiekvienas žmogus mokytųsi pažinti, pasitikėti, pamilti ir išpažinti mūsų Viešpatį, mūsų mirties nugalėtoją Jėzų Kristų.
Viešpatie, aplankyk mus savo ramybe ir palaimink, kad taptume Tavo Prisikėlimo džiaugsmo skelbėjais šiame pasaulyje!
Sveikinu su Prisikėlimu!
Kristus Prisikėlė!
Brolis Kristuje,
Vyskupas Mindaugas Sabutis
Vyskupo kalėdinis sveikinimas
Tuomet Dievas tarė: „Tebūna šviesa!“ Ir šviesa pasirodė. Dievas matė, kad šviesa buvo gera, ir Dievas atskyrė šviesą nuo tamsos. (Pr 1,3-4)
Mieli broliai ir seserys Jėzuje Kristuje,
Pasaulio sukūrimas prasidėjo nuo šviesos. Dievas tarė, ir Jo ištartas Žodis tapo šviesa. Dievas panoro, kad žmogus, sukurtas pagal Jo paveikslą, gyventų šviesoje.
Tačiau jaučiame, kad visą gyvenimą mūsų sielos ir kūnai ilgisi šviesos – tiek dvasinės, tiek kūniškos. Apniukus orams, apniunka ir mūsų nuotaika. Imame ilgėtis saulės šviesos, ilgesnių dienų. O ką ir kalbėti apie Ukrainos žmones, dėl piktavalių naikintojų priverstus nuolat kęsti tamsą ir šaltį. Ne tik mūsų akys, bet ir širdys trokšta šviesos. Tačiau turime pripažinti, kad, jei Dievas atskyrė šviesą nuo tamsos, tai mūsų gyvenime šviesa ir tamsa yra tarsi susimaišiusios. Net ir norėdami gero, mes sukuriame blogį. Net nenorėdami neapgalvotu žodžiu labai lengvai sužeidžiame kitą žmogų. Mūsų sumanymai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodytų kilnūs, pasirodo buvo lemti puikybės ir savanaudiškumo.
Taip nutiko, nes mes, žmonės, labiau pamėgome klaidinančius velnio pažadus ir savo pačių išmintį, nei Dievo Žodį. Todėl tamsa įėjo į kiekvieną mūsų gyvenimo sritį ir pasiliko mums viešpatauti. Karai, smurtas, kenčiančiųjų aimanos, piktadarių siautėjimas… Visa žmonijos istorija liudija apie tamsą, nuodėmę, nors labai dažnai kalba apie šviesą.
Mums, krikščionims, gražiai papuoštos ir apšviestos Kalėdų eglutės, Advento vainikų žvakelės yra daugiau nei išorinė šventinė nuotaika. Mums tai primena didžiausią Dovaną, nužengusią naktį iš dangiškų aukštybių – Dievo Sūnų Jėzų Kristų. Apie Jį Jono Krikštytojo tėvas Zacharijas giedojo: „Dėl širdingiausio mūsų Dievo gailestingumo mus aplankė šviesa iš aukštybių, kad apšviestų tūnančius tamsoje ir mirties ūksmėje, kad mūsų žingsnius pakreiptų į ramybės kelią“. (Lk 1,78-79)
Evangelistas Jonas, Šventosios Dvasios įkvėptas, mums taria: „Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa. Šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožė.“ (Jn 1,4-5) Pats Jėzus apie save kalba: „Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą.“ (Jn 8,12)
Jėzus atėjo sunaikinti mūsų nuodėmę, mirtį, išplėšti mus iš velnio valdžios. Jis tai padarė pasiimdamas mūsų tamsybę ir visą mums skirtą Dievo rūstybę sau. Jėzaus Kristaus kryžiuje buvo sunaikinta mūsų nuodėmė ir mirtis, o mums dovanojamas gyvenimas. Tu turi pagrindą džiūgauti, švęsti ir garbinti Dievą, nes į tavo gyvenimą ateina Žodis ir vietoj tamsos vėl atsiranda šviesa, kurios tamsybės jau nebeužgoš.
Jėzus ateina mums šviesti. Jis Žodžiu, Šventojo Krikšto vandenimis, Kūno ir Kraujo Sakramentu nori savo žmones atgaivinti, išgydyti, paguosti, atleisti nuodėmes ir prašalinti iš mūsų gyvenimų tamsą.
Linkiu, kad Kristus mums šviestų ir kad ne tik Kalėdų metu mūsų širdys patirtų pažadėtąją amžinybės šviesą: „Mieste stovės Dievo ir Avinėlio sostas, ir Jo tarnai garbins Jį. Jie regės Jo veidą, ir jų kaktose bus Jo vardas. Nakties nebebus, jiems nereikės nei žiburio, nei saulės šviesos, nes Viešpats Dievas jiems švies, ir jie viešpataus per amžių amžius.“ (Apr 22,3-5)
Palaimintų Kalėdų ir Naujųjų 2023-ųjų Viešpaties metų!
Brolis Kristuje,
Vyskupas Mindaugas Sabutis
Autorius: virbalis 
Virbalio evangelikų liuteronų parapija 