Birutė Reviako (1943-2020)

4 spalio, 2020

Spalio 2 d. mirė ilgametė Virbalio liuteronų parapijos pirmininkė Birutė Reviako. Ji gimė 1943 m. kovo 9 d. Sakalinės km., Tauragės raj. Palaidota spalio 4 d. Virbalio kapinėse.

 

2003 m B.Reviako su vaikais ir jaunimu po Giesmių giesmelės šventės prie Katyčių ev.liuteronų bažnyčios
2003 m Vištyčio stovykloje
2005 m. su svečiais iš Švedijos Virbalio bažnyčioje
2006 m. kelionėje į Daniją
2007 m. bendrose pamaldose pas Kybartų metodistus
2009 m. pamaldos Virbalio liuteronų bažnyčioje
2010m. seminare Tauragėje
2011 m. seminare Klaipėdoje


Pradinis puslapis

5 rugpjūčio, 2020

Pamaldos Virbalio evangelikų liuteronų bažnyčioje

lapkričio 8 d. 13 val.

Dėl bažnytinių patarnavimų kreiptis į kunigą V.Klesevičių tel.8 611 18166.


Jūs galite paremti savo parapiją

30 balandžio, 2020

Jūs galite paremti savo parapiją skirdami 1,2% GPM . Visa tai galite padaryti internetu iki liepos 1 d.

  1. Prisijunkite prie Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) čia.
    2. Viršutiniame horizontaliajame EDS meniu pasirinkite „Deklaravimas“, tada kairiajame vertikaliame meniu – „Pildyti formą“.
    3. Pasirinkite „Prašymas skirti paramą“.
    4. Užpildykite FR0512 v.4 formą tiesiogiai EDS portale (gaublio ženkliukas).
    5. Jums reikia užpildyti šiuos laukelius:

 

  • 5 Mokestinis laikotarpis – 2019
  • 6S Mokesčio dalį skiriu paramos gavėjams – ✔
  • E1 Gavėjo tipas – 2[paramos gavėjas]
  • E2 Gavėjo identifikacinis numeris (kodas) – 193134770
  • E4 Mokesčio dalies dydis (procentais) –iki 1,2
  • E5 Mokesčio dalį skiriu iki mokestinio laikotarpio – vėliausiai iki 2023 m. [pildoma tik norint paramą skirti ilgiau kaip 1 metus]

Virbalio parapija 1919 m. ir 1933 m.

10 rugsėjo, 2019


Kalėdinis vyskupo sveikinimas

24 gruodžio, 2018

Šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožė. (Jn 1,5)

Mieli broliai ir seserys Kristuje,

Kokie gražūs Dievo per evangelistą mums perduoti žodžiai!.. Tačiau kaip sunku tai patirti mūsų kasdieniame gyvenime. Ne veltui apaštalo ir evangelisto Jono simbolis yra erelis – tas, kuris gali žvelgti tiesiai į saulę.

Jonas šiomis dienomis prabyla j mus, kad ir mes nepasiliktume tamsybėse, bet pamatytume iš aukštybių nužengusią šviesą. Kai kada tamsumos atrodo tirštos ir neperregimos, o kai kada mums tamsu, nes žvilgsnis viltingai nuklysta kažkur kitur. Jau pirmieji žmonės taip troško Išganytojo, jog tikėjosi, kad jų pirmagimyje Kaine išsipildė Dievo žodis, duotas Pr 3,15, kur Dievas pažada iš moters gimsiantį Išgelbėtoją.

Tačiau šis pirmųjų tėvų sūnus tapo savo brolio žudiku, po įvykdyto nusikaltimo Dievui atrėžęs: Argi aš savo brolio sargas?! Tačiau mes tikrai švenčiame Dievo pažado išsipildymą. Viešpats įžengė į mūsų, žmonių, pasaulį. Pats tapo žmogumi – ne kad mus pasmerktų ir pražudytų, bet kad išgelbėtų. Jis, per kurį ir kuriam visa sukurta, tapo mažutėliu, kad vengtume ne Jo, bet nuodėmės, per kurią ateina tamsa ir mirtis. Jis užgimė ne dėl to, kad mes esame labai geri. Ir šiandien švenčiame ne todėl, kad esame verti.

Jis užgimė – Ir mes švenčiame vien dėl to, kad Jis mus pamilo. Vėliau apaštalams – o perjuos ir mums, visai Bažnyčiai, – Jis taria: Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti. Jus aš draugais vadinu (Jn 15,13.15b). Mums visiems linkiu, kad Jėzų Kristų – Dievą, tapusį žmogumi, – tinkamai pagarbintume ir su džiaugsmu švęstume Jo Užgimimo šventę. Prisiminkime, kad tamsa Šviesos neužgožė. Nesvarbu, kokia toji tamsa – ar mūsų širdies, ar pasaulio, ar pragaro, ji visuomet nori įtikinti, kad jos žodis paskutinis. Kaip kadaise velnias įtikino pirmuosius žmones. Kaip Jėzui gimus Erodas stengėsi įtikinti save, žydus ir pagonis, išžudydamas Betliejaus apylinkių vaikelius. Kaip buvo Didįjį Penktadienį ant Golgotos kalno. Kaip būna ten, kur krikščionys persekiojami, kankinami ir žudomi. Kaip ten, kur niekinamas Viešpaties vardas. Piktoji dvasia nuolat mėgina suvedžioti žmones (net tikinčius), žinodama, kad ji jau nugalėta ir turi mažai laiko.

Šventuoju Krikštu mes buvome atgimdyti Dangui. Dievo Žodžiu esame ganomi. Jo paties Kūnu ir Krauju maitinami – kad būtume Jo nuosavybė dabar ir amžinai. Kad mus valdytų ne baimė, pyktis ir nesantaika, bet visur ir visada viešpatautų Jis. O mes, Jo vaikai, kitaip, nei Kainas, išpildytume Jo žodžius: Aš jums tai įsakau: vienam kitą mylėti! (Jn 15,17). Palaimintos Kristaus Gimimo šventės!

Kristuje,

Vysk. Mindaugas Sabutis

2018 Kalėdos


Liuteris

19 gruodžio, 2017

Gruodžio 21d., 21:15 val. per LRT Kultūra kanalą bus rodomas animacinis daugiaserijinis filmas Martyno Liuterio gyvenimas 5d. Kartojimas – sekmadienį 16:45


Pjūties padėkos šventė

1 spalio, 2017


Padėkos pamaldos, skirtos Reformacijos 500-ųjų metų sukakčiai ir M.Liuterio skulptūros pašventinimas Vilniuje

9 rugsėjo, 2017

21432807_1913370288986522_4065895664897381802_n


LELB XIII sinodas Tauragėje

15 liepos, 2017

20170715_13033920170715_130524


Liuteroniškai Reformacijai – 500 metų

11 vasario, 2017

2017-uosius Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Reformacijos metais, nes šiemet daugelis krikščioniškų šalių švęs 500-ąsias metines nuo Bažnyčios reformacijos pradžios kai 1517 metais Martynas Liuteris paskelbė 95 tezes. Reformacija turėjo lemiamos įtakos ne vien tik teologijos, žmogaus dvasinio kelio raidai, bet ir smarkiai paveikė Europos ir pasaulio kultūrą,  kalbą, raštą. Lietuvos raštijos pradininkai taip pat buvo liuteronų kunigai – Martynas Mažvydas, Jonas Bretkūnas, Kristijonas Donelaitis ir tai ne atsitiktinumas: gimtosios kalbos, rašto puoselėjimą skatino būtent reformacijos principai.

Vasario 11 d. šiam jubiliejui skirti renginiai prasidėjo Marijampolės liuteronų parapijoje. Į seminarą susirinkę Marijampolės ir Virbalio parapijų tikintieji klausėsi pranešimų, skirtų pristatyti svarbiausius Reformacijos principus, istorinius įvykius ir įžvalgas. Sveikinimo kalboje Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis sakė, kad pirmiausiai žinotina, jog M. Liuteris, siekęs reformuoti Bažnyčią, ragino sugrįžti prie Evangelijos. Krikščionybė per 500 metų labai pasikeitė ir tam didžiausią įtaką padarė M. Liuterio ir jo bendraminčių drąsa ir tikėjimas.

Seminaro lektoriai kunigai Jonas Liorančas, Remigijus Šemeklis, Mindaugas Dikšaitis habil. dr. Darius Petkūnas savo pranešimuose akcentavo, kad Reformacija nėra žinia apie Liuterį. Reformacija yra žinia apie Kristų. Matydamas to meto popiežių vadovaujamos Romos katalikų bažnyčios klaidingą mokymą, prieštaraujantį Biblijos tiesoms, Liuteris prie Vitenbergo bažnyčios durų prikalė garsiąsias savo tezes, kviesdamas to meto dvasininkus ir tikinčiuosius tiesiog padiskutuoti. Kuo vėliau ta diskusija pavirto, liudija istoriniai įvykiai, toli gražu nepasižymėję nei tolerancija, nei draugiškumu.

Iš visų tezių Liuteris išskyrė dvi svarbiausias: pirma – žmogaus išganymas nenuperkamas indulgencijos raštais. Išganymo negali užsitarnauti darbais, juo labiau nusipirkti. Išganymą žmogui Dievas suteikia kaip malonę per tikėjimą Kristaus auka ant kryžiaus. Antroji tiesa  – Biblija yra vienintelis tikėjimo šaltinis. Jeigu Tradicija prieštarauja Šventajam Raštui – jos reikia atsisakyti.

Seminare buvo pristatytas istorinis įvadas į Santarvės knygą pirmą kartą vokiškai išleistą Drezdene 1580 metais. Tai yra svarbiausių liuteronų tikėjimo išpažinimo raštų rinkinys.  „Santarvė“ šiuo atveju reiškia tikrą ir pilną sutarimą tame mokyme, kurį liuteronai stengiasi su Dievo pagalba išlaikyti ir išsaugoti savo širdyse. Šią knygą pasirašė 8 tūkstančiai teologų, kurie pritarė išdėstytiems faktams. Tuo paliudyta, kad Liuteris nekuria naujos teologijos, o tik nori paneigti klaidingą mokymą, neatitinkantį Biblijos nuostatų. Reformacija vyko politinių intrigų fone, tačiau Liuterio sekėjai daugeliu atvejų stengėsi neaštrinti situacijos, susirašinėjo su Romos dvasininkais. 1530 metais birželio 25 d. Augsburgo vyskupo rūmų kapitulos menėje imperatoriaus Karolio V akivaizdoje buvo garsiai perskaitytas Augsburgo tikėjimo išpažinimo tekstas, svarbiausias liuteronų konfesinis raštas.

Seminaro lektoriai dalyvius supažindino su liuteronų liturgija, kuri išoriškai ne daug kuo skiriasi nuo katalikiškos, paminėjo esminius skirtumus tarp šių bažnyčių. Didžiulio susidomėjimo sulaukė pateikti istoriniai faktai, dokumentų kopijos, Reformacijos vykdytojų portretai, to meto dailininkų piešiniai religine tematika.

Aptariant temą, ar galima pasitikėti Naujuoju Testamentu, demonstruota medžiaga apie archeologinius kasinėjimus, mokslininkų, istorikų išvadas, patvirtinančias ir Kristaus asmenybės buvimą, ir pirmųjų krikščionių bažnyčių veiklą. Atlikti tyrimai patvirtina, kad Naujajame Testamente yra užrašyti tikri įvykiai ir aplinkybės.

Nuo Reformacijos pradžios vystėsi kelios šio judėjimo srovės, vėliau suformavusios pagrindines atšakas: kalvinistų, anglikonų, baptistų, metodistų, sekmininkų ir kt. Daugumą jų nuo Liuterio reformos laikų vienija bendri įsitikinimai. Šiuo metu Liuteronų bažnyčiai visame pasaulyje priklauso apie 70 milijonų, Lietuvoje apie 20 tūkst. tikinčiųjų.

Reformacijos jubiliejui paminėti Lietuvoje, o kartu ir Marijampolėje, vyks ir daugiau renginių, koncertų, įvairių susitikimų.

Aldona KALINAUSKIENĖ

Nuotraukos Ričardo PASILIAUSKO

“Suvalkietis”, 2017 m. vasario 23 d. Nr. 22 (10161)