Pradinis puslapis

spalio 2, 2017

Pamaldos Virbalio evangelikų liuteronų bažnyčioje vyks lapkričio 5 d. 13 val.

Laida “Kelias” per “LRT Kultūra“ kanalą rodoma  kas antrą šeštadienį 9.30 val.

Reklama

Pjūties padėkos šventė

spalio 1, 2017


Padėkos pamaldos, skirtos Reformacijos 500-ųjų metų sukakčiai ir M.Liuterio skulptūros pašventinimas Vilniuje

rugsėjo 9, 2017

21432807_1913370288986522_4065895664897381802_n


LELB XIII sinodas Tauragėje

liepos 15, 2017

20170715_13033920170715_130524


Liuteroniškai Reformacijai – 500 metų

vasario 11, 2017

2017-uosius Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Reformacijos metais, nes šiemet daugelis krikščioniškų šalių švęs 500-ąsias metines nuo Bažnyčios reformacijos pradžios kai 1517 metais Martynas Liuteris paskelbė 95 tezes. Reformacija turėjo lemiamos įtakos ne vien tik teologijos, žmogaus dvasinio kelio raidai, bet ir smarkiai paveikė Europos ir pasaulio kultūrą,  kalbą, raštą. Lietuvos raštijos pradininkai taip pat buvo liuteronų kunigai – Martynas Mažvydas, Jonas Bretkūnas, Kristijonas Donelaitis ir tai ne atsitiktinumas: gimtosios kalbos, rašto puoselėjimą skatino būtent reformacijos principai.

Vasario 11 d. šiam jubiliejui skirti renginiai prasidėjo Marijampolės liuteronų parapijoje. Į seminarą susirinkę Marijampolės ir Virbalio parapijų tikintieji klausėsi pranešimų, skirtų pristatyti svarbiausius Reformacijos principus, istorinius įvykius ir įžvalgas. Sveikinimo kalboje Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis sakė, kad pirmiausiai žinotina, jog M. Liuteris, siekęs reformuoti Bažnyčią, ragino sugrįžti prie Evangelijos. Krikščionybė per 500 metų labai pasikeitė ir tam didžiausią įtaką padarė M. Liuterio ir jo bendraminčių drąsa ir tikėjimas.

Seminaro lektoriai kunigai Jonas Liorančas, Remigijus Šemeklis, Mindaugas Dikšaitis habil. dr. Darius Petkūnas savo pranešimuose akcentavo, kad Reformacija nėra žinia apie Liuterį. Reformacija yra žinia apie Kristų. Matydamas to meto popiežių vadovaujamos Romos katalikų bažnyčios klaidingą mokymą, prieštaraujantį Biblijos tiesoms, Liuteris prie Vitenbergo bažnyčios durų prikalė garsiąsias savo tezes, kviesdamas to meto dvasininkus ir tikinčiuosius tiesiog padiskutuoti. Kuo vėliau ta diskusija pavirto, liudija istoriniai įvykiai, toli gražu nepasižymėję nei tolerancija, nei draugiškumu.

Iš visų tezių Liuteris išskyrė dvi svarbiausias: pirma – žmogaus išganymas nenuperkamas indulgencijos raštais. Išganymo negali užsitarnauti darbais, juo labiau nusipirkti. Išganymą žmogui Dievas suteikia kaip malonę per tikėjimą Kristaus auka ant kryžiaus. Antroji tiesa  – Biblija yra vienintelis tikėjimo šaltinis. Jeigu Tradicija prieštarauja Šventajam Raštui – jos reikia atsisakyti.

Seminare buvo pristatytas istorinis įvadas į Santarvės knygą pirmą kartą vokiškai išleistą Drezdene 1580 metais. Tai yra svarbiausių liuteronų tikėjimo išpažinimo raštų rinkinys.  „Santarvė“ šiuo atveju reiškia tikrą ir pilną sutarimą tame mokyme, kurį liuteronai stengiasi su Dievo pagalba išlaikyti ir išsaugoti savo širdyse. Šią knygą pasirašė 8 tūkstančiai teologų, kurie pritarė išdėstytiems faktams. Tuo paliudyta, kad Liuteris nekuria naujos teologijos, o tik nori paneigti klaidingą mokymą, neatitinkantį Biblijos nuostatų. Reformacija vyko politinių intrigų fone, tačiau Liuterio sekėjai daugeliu atvejų stengėsi neaštrinti situacijos, susirašinėjo su Romos dvasininkais. 1530 metais birželio 25 d. Augsburgo vyskupo rūmų kapitulos menėje imperatoriaus Karolio V akivaizdoje buvo garsiai perskaitytas Augsburgo tikėjimo išpažinimo tekstas, svarbiausias liuteronų konfesinis raštas.

Seminaro lektoriai dalyvius supažindino su liuteronų liturgija, kuri išoriškai ne daug kuo skiriasi nuo katalikiškos, paminėjo esminius skirtumus tarp šių bažnyčių. Didžiulio susidomėjimo sulaukė pateikti istoriniai faktai, dokumentų kopijos, Reformacijos vykdytojų portretai, to meto dailininkų piešiniai religine tematika.

Aptariant temą, ar galima pasitikėti Naujuoju Testamentu, demonstruota medžiaga apie archeologinius kasinėjimus, mokslininkų, istorikų išvadas, patvirtinančias ir Kristaus asmenybės buvimą, ir pirmųjų krikščionių bažnyčių veiklą. Atlikti tyrimai patvirtina, kad Naujajame Testamente yra užrašyti tikri įvykiai ir aplinkybės.

Nuo Reformacijos pradžios vystėsi kelios šio judėjimo srovės, vėliau suformavusios pagrindines atšakas: kalvinistų, anglikonų, baptistų, metodistų, sekmininkų ir kt. Daugumą jų nuo Liuterio reformos laikų vienija bendri įsitikinimai. Šiuo metu Liuteronų bažnyčiai visame pasaulyje priklauso apie 70 milijonų, Lietuvoje apie 20 tūkst. tikinčiųjų.

Reformacijos jubiliejui paminėti Lietuvoje, o kartu ir Marijampolėje, vyks ir daugiau renginių, koncertų, įvairių susitikimų.

Aldona KALINAUSKIENĖ

Nuotraukos Ričardo PASILIAUSKO

“Suvalkietis”, 2017 m. vasario 23 d. Nr. 22 (10161)

 


Naujųjų metų pamaldos Sudarge

sausio 7, 2017


Vyskupo kalėdinis sveikinimas

gruodžio 25, 2013

vyskupo-Mindaugo-Sabucio-kaledinis-sveikinimas_frontnew

Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną – gyvens per amžius. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas

už pasaulio gyvybę. (Jn 6,51)

Mieli tikėjimo namiškiai, broliai ir seserys Kristuje,

Įžengiame į Kalėdų laiką padėkoti Viešpačiui, kad Jis taip nuolankiai padovanojo save mums ir pasauliui.

Šią vasarą Vilniaus paveikslų galerijoje buvo eksponuojamas Reformacijos dailininko, Martyno Liuterio bendražygio Luko Kranacho Vyresniojo paveikslas „Madona su Kūdikiu po obelimi“ (1525-1530), atvežtas iš Sankt Peterburgo Ermitažo. Šio šedevro reprodukcijų yra tekę matyti ir iki tol, bet pažvelgus į jį įdėmiau, be skubėjimo, atsivėrė nepaprastas gylis, grožis ir galia. Iki šiol nepraėjo nuostaba, kaip teptuko potėpiais viename paveiksle galima nusakyti visos Evangelijos esmę. Tuomet jau žinojau, su kokiu apmąstymu kreipsiuosi į Jus Kalėdų proga, juolab, kad ir man pačiam įspūdis ne tik neišblėso, bet, artėjant Kristaus Gimimo šventei, dar labiau sustiprėjo.

Po obelimi romiai sėdinti Marija ant kelių laiko kūdikėlį Jėzų, kuris, nors ir reikalingas motinos rankų, žvelgia į mus su dievišku romumu ir orumu. Jis vienoje rankoje laiko nuleistą obuolį, kitoje – iškėlęs duonos gabalėlį. Štai – visa Biblija, visa Evangelija. Obelis ir jos vaisius Viešpaties rankose mums primena nuopuolį, atnešusį mums nuodėmę ir mirtį. Tačiau dabar po obelimi ilsisi naujoji Ieva, per kurią išsipildė pirmajai moteriai duotas pažadas apie jos vaisių ir sutraiškytą gyvatės galvą. Jėzus, laikydamas obels vaisių, primena mums senąjį žmogų, vis dar gyvenantį mumyse, bet ištiesta duona parodo mums, jog Jis yra užgimęs naujasis Adomas, kuris naikina nuodėmę ir dovanoja gyvenimą. Jėzus kalbėjo: Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną – gyvens per amžius. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę.

Štai toji Duona, kuri mus maitina Žodžiu, kurią mes priimame nuo altoriaus. Ir vėl gręžiamės į Medį, šį kartą – gyvybės ir išganymo, kuris mums atviras – į šventą Kryžių.

Linkiu Jums ir sau, kad kasdien pasitiktume Viešpatį ir neliktume ten, kur nuodėmė ir mirtis, bet su džiaugsmu priimtume Jėzų Kristų – mums užgimusį  Gelbėtoją.

Viešpatie Jėzau, užgimk kasdien naujai mūsų širdyse, mūsų šeimose, mūsų parapijose ir leisk mums, nuodėmingiems žmonėms, Tavo gimime, mirtyje ir prisikėlime atrasti džiaugsmą ir su Tavimi gyventi šiame laike ir per amžius. Amen.

Palaimintų Kalėdų!

Brolis Kristuje,

Vyskupas Mindaugas Sabutis
2013