Velykinis sveikinimas

balandžio 6, 2010

…Prikėlė iš numirusių mūsų Viešpatį Jėzų, paaukotą dėl mūsų nusikaltimų ir prikeltą mums nuteisinti. (Rom 4,24b-25)

Mielieji Kristuje,

Mirtis ir tamsybė daugeliui žmonių kartų kėlė baimę ir neviltį. Mėginimas įveikti šią baimę savo pastangomis – protu, vaizduote, aukojimais – neatitraukė mirties iš gyvųjų pasaulio. Teisumo siekimas virsdavo saves apgaule ir įvesdavo į dar didesnę kančią bei nusivylimus. Nes, kad ir ką žmonės mėgindavo daryti, susidurdavo su ta pačia nuodėme ir ta pačia neviltimi.

Ačiū Dievui – Jis nepaliko žmonijos merdėjimui ir tamsai, bet siuntė savo vienatinį Sūnų, kad šis taptų permaldavimo auka ir mirties nugalėtoju! Paulius mums tą nusako nuostabiais žodžiais: paaukotą dėl mūsų nusikaltimų ir prikeltą mums išteisinti. Todėl Velykos yra kiekvieno krikštyto žmogaus šventė, nes vieninteliame Kristuje mūsų viltis – juk visas Jo darbas yra įvykdytas dėl mūsų. Džiaugdamiesi Velykų žinia ir drauge tardami: „Jis tikrai prisikėlė!“, mes džiugaujame, kad Viešpats maloniai priėmė bei pakvietė mus būti Jo pergalės dalininkais. Tad Velykos – Jėzaus Kristaus Prisikėlimas – nėra tik istorinis įvykis. Tai – mūsų įvykis, mūsų dalis. Sutaikymas su Dievu, pergalė prieš mirtį ir pragarą – mūsų tikrovė.

Prisikėlęs Viešpats, kuris gyvena savo Bažnyčioje, lydi tikinčiuosius kelyje į jiems priruoštus namus. Kai kada krikščionys suglumę stebi pasaulį ir save pačius – nuodėmė ir tamsa vis dar gyvuoja ir net siautėja, pažeisdama gyvenimus, sielas ir kūnus. Bet čia mūsų sąžinės turėtų rasti atsakymą – juk mes dažnai gyvename taip, lyg Dievo nebūtų. Kaip dažnai mes priimame svarbius sprendimus ir teisiame savo artimą, lyg būtume patys šio pasaulio viešpačiai, o Kristus – likęs kape. Kaip dažnai mielai vykdome savo ir šio pasaulio valią, trokštame šio pasaulio teisybės, pamiršdami Dievo valią ir Jo teisybę.

Linkiu, kad mums Prisikėlimo žinia būtų didžiausio džiaugsmo šaltinis, o Jo Žodis ir Sakramentai, per kuriuos mūsų gyvenimai atnaujinami, – kasdienė duona. Linkiu, kad su pasitikėjimu pavestume Dievui visus savo kelius, prisimindami, kad Jis yra Gyvasis ir Amžinasis, pats saves nepagailėjęs dėl mūsų ir mus pamilęs. Tad pasilikime Jo meilėje!

Su Viešpaties Prisikėlimu!

Mindaugas Sabutis

Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas

Reklama