Vyskupo sveikinimas

Mieli broliai ir seserys Kristuje,

Prisiminkime, kaip penktadienį, kryžiuojant Jėzų ir Jam mirus, taip pat įvyko žemės drebėjimas. Tuomet šimtininkas ir kiti su juo sergintys Jėzų, pamatę žemės drebėjimų ir visa, kas dėjosi, labai išsigando ir sakė: „Tikrai šitas buvo Dievo Sūnus!“ (Mt 27,54) Prisikėlimo rytą sargybiniai, taip pat patyrę smarkų žemės drebėjimą, išvydę nuritintą akmenį ir angelą, atsisėdantį ant kapo akmens, pastiro lyg negyvi.

Kartais vaizduojamės, kad tai angelas išleido Jėzų iš kapo. Bet Jėzus jau buvo prisikėlęs, Jam angelo pagalbos nereikėjo. Juk neužilgo Jis pasirodys mokiniams, įeidamas per užrakintas duris. Jis parodys randus, kad šie nuramintų ir išgydytų abejojančiųjų širdis. Angelas nuritino akmenį, kad moterys, atėjusios į savo didžiausios širdgėlos ir gedulo vietą, pamatytų, kad gedėti nebereikia, kad atėjo laikas džiaugsmui.

Angelas nuramina moteris, tardamas: Jūs nebijokite!…Jis prisikėlė, kaip buvo sakęs. Ramindamas jis remiasi ne savo išmintimi, bet išsipildžiusiu Dievo pažadu. Kaip buvo sakęs… skamba lyg nuolatinis priminimas visai Bažnyčiai, kad Dievo Žodis yra gyvas ir visuomet pildosi. Mes linkę pamiršti, kas mums sakyta, ir dangiškoji būtybė ne tik moterims Prisikėlimo rytą, bet ir mums primena, jog Viešpats Žodyje duotą pažadą ištesi.

Jis, kaip buvo žadėta, nužengė į mūsų pasaulį sugrąžinti žmoniją pas Dievą. Jis tapo kaip mes. Jis kryžiaus mirtimi atpirko visas mūsų nuodėmes ir prisikėlimu nugalėjo pragarą bei mūsų mirtį. Kaip žadėjęs, Jis gyvena Bažnyčioje, maitindamas savo mylimus žmones Žodžiu ir Sakramentais. Kaip žadėjęs, Jis maloningai atleidžia mūsų nuodėmes, gydo sielos ir kūno žaizdas ir, atėjus valandai, prikels mus iš mūsų kapų amžinajam gyvenimui, kur niekas jau nebeskirs mūsų nuo Jo meilės.

Sunkūs metai teko žmonijai nuo paskutinių Velykų. Per tą laiką daug kas dėl išplitusios pavojingos infekcijos atsisveikino su artimaisiais. Daugeliui žmonių šis laikas atnešė įvairiausių sužeidimų, nuostolių, įtampų. Mes, krikščionys, prisimename angelo žodžius: Jūs nebijokite… Jis prisikėlė, kaip buvo sakęs. Pasaulis, ištiktas nelaimių, tegali pastirti lyg negyvas, kaip tie kareiviai, nes arba neišgirdo, arba nepriėmė Evangelijos. Todėl pasauliui lieka nerimas ir mirties bei teismo baimė. O visiems Jį priėmusiems – gyvenimas Jo artume. Todėl iš širdies gelmių kuo dažniau garsiai tarkime: Kristus prisikėlė!

Su Kristaus Prisikėlimu!

Brolis Kristuje,

Vyskupas Mindaugas Sabutis